Iš tiesų gyvenime sutinki labai nedaug dalykų, su kuriais jauti gilų tapatumą.

Mano mitinė kelionė su Genų Raktais prasidėjo man atvertus knygą ir paskaičius pirmąjį mano profilyje esantį archetipą. Negalėjau patikėti, kad kažkokia knyga „pažįsta“ mane geriau nei būčiau galėjusi papasakoti pati, ar nei žino mano artimiausi žmonės. Mano skaudžiausias pasikartojantis iššūkis buvo tiksliai aprašytas tuose puslapiuose. Bet tikriausiai dar svarbiau, kad po šio savo skaudulio (Šešėlio) atpažinimo, sekė tolesni puslapiai apie įrankį (Dovaną), kurį galėčiau panaudoti nutiesti sau šviesesnį kelią.

Genų Raktai man tai ir padovanojo – išmanųjį kompasą. Jame nėra vienos taisyklės kaip vertėtų gyventi ir elgtis visiems, bet yra nuorodos į mano asmeninės kelionės vietoves. Šalia kompaso pridėjo ir raktus į vidines spynas, taip primindami apie paprastą paradoksą, kad čia esu du viename: ir didysis savo istorijos architektas, ir jos herojus.

Pindama Genų Raktų išmintį į savo ir klientų gyvenimus mūsų veiduose pastebiu naują ramybę. Manau, kad ši ramybė ima skleistis kai atsakome į sau svarbius klausimus. Galbūt įsisukę į kasdienybės reikalus ir nepastebime, bet klausimai mumyse užima daug vietos. Atsakius bent į vieną, viduje prieš tai gyvenęs klaustukas atlaisvina erdvę, kurioje gali gimti nauja kūrybinė kibirkštis.

Mano kibirkštis yra kurti bendrystę, kurioje kiekvienas žmogus pažintų ir su tvirtu širdies žinojimu imtų reikšti savo prigimtines dovanas. O kai ateis laikas, galbūt galėsim padėti visus klaustukus ir kibirkštis į šoną, ir paprastai susėdę kartu paklausyti tylos.